- vilbintojas
- vìlbintojas (-is), -a smob. (1); Sut kas vilbina, vilioja, masina: Stato tinklus, meta pajunklę ir, idant aną prijunkintų, išstato su klėtkele vilbintojį, gieda anas paukštelis, girdžia tai kiti, susilekia, o anas jus tinklu pridengia srš.
Dictionary of the Lithuanian Language.